Taisyklingos Mitybos Pagrindai_2 dalis
Comments (0) Valgymo sąlygos ir įpročiai – mano nuomone, tai vienas iš tų niuansų, kurio svarbą supranta ne visi. Visada yra svarbu, kur jus valgote, kokioje aplinkoje, ką veikdami, kokios nuotaikos būdami, apie ką galvodami. Rekomenduoju pagal galimybes pasirinkti vietą, kurioje jus galite tiesiog gerai ir komfortabiliai jaustis. Vietą, kuri jums patiktų ir sukeltų teigiamas emocijas. Aplinka visada jus veikia. Ir visada sukelia kažkokias emocijas. Gerai būtų, kad jos būtų geros. Tik tokiu atveju valgymo procesas bus naudingas jums. Ir jūsų organizmas gerai įsisavins maistą, kurį suvalgėte. Aš visada, jeigu yra tokia galimybė, renkuosi savo namus. Taip ramiai, kaip čia, ir su tokia nuotaika, niekur kitur valgyti negaliu. Jeigu tokios galimybės nėra, pasirinkite vietą, kur būtų rami, jauki ir maloni aplinka bei atmosfera. Be abejo, ir geros nuotaikos personalas. Tokioje vietoje visada bus geriau, nei perpildytame restorane ar užeigoje. Čia aš kalbu apie tai, kas yra sveika, o ne malonu. Nors man pačiam tai yra ir malonu. Jau net neatsimenu, kada paskutinį kartą valgiau kokioje triukšmingoje užeigoje. Nesvarbu ką – ar pietus, ar tik desertą. Visada einu ten, kur ramu ir jauku. Kur groja tyli, rami muzika. Tik taip galima susikoncentruoti į tai, ką valgai. Pajausti maisto skonį ir kvapą. Taip pat labai svarbu, ką veikiate, kada valgote. Ar tik valgote, ar dar ir bendraujate prie to paties ar žiūrite televizorių? Valgydami jus turite valgyti. Visada koncentruokitės į tai, ką veikiate tuo momentu. Tik tokiu atveju ta veikla bus nuveikta kokybiškai ir tinkamai. Ir tai tinka visoms gyvenimo sferoms, ne tik maistui. Atsiminkite tai, kada valgysite ypač. Jūsų organizmas turi pasiruošti maisto priėmimui. Išskirti reikiamas sultis ir fermentus. Kada jūsų dėmesys sutelktas kažkur kitur, šie procesai vyksta ne taip sklandžiai. Su tai susijęs ir kramtymo procesas. Tam, kad jūsų organizmui būtų lengva įsisąvinti maistą, jis turi būti gerai sukramtytas. Kodėl? Visų pirma todėl, kad taip ženkliai padidėja apdirbamo skrandžio sultimis maisto plotas. Vadinasi, jis bus ir suvirškintas greičiau, ir energijos atiduos daugiau. Kitu atveju, kada maistą kramtote mažai, virškinimo procesas labai prailgsta ir yra apsunkinamas. Turėkite tai omenyje. Kitas momentas yra toks, kad kai kurie maisto produktai pradedami virškinti dar burnoje. Tai produktai, kuriuose gausu angliavandenių. Seilės ne tik juos suvilgo, bet ir prasideda pirminis maisto apdorojimas. Tada ir jūsų skrandžiui darbo lieka mažiau. Vėl gi, virškinimo procesas tampa efektyvesnis. Todėl daug kur literatūroje ir yra minima, kad kramtyti reikia iki košelės koncistencijos. Ir tai nėra išsigalvojimas ar mitas. Taip yra iš tikrųjų. Pabandykite valgydami tik valgyti ir susikoncentruoti į patį procesą. Ir palyginkite jausmą po tokio valgymo su tuo jausmu, kuris būdavo po įprasto. Visų pirma, jūs suvalgysite mažiau, būsite lengvesni ir energingesni. Ir jokio sunkumo jausmo, jeigu maistas buvo kokybiškas ir šviežias. Taip ir savo svorį kontroliuoti lengviausia. Ir nereikia jokių specifinių dietų. Tiesiog pabandykite. Ir visada valgykite būdami geros nuotaikos. Tai irgi padeda virškinimo procesui. Jeigu esate neramus, prieš sėsdamas valgyti nusiraminkite ir susikaupkite, pagalvokite apie tai, kas jums sukelia geras, teigiamas emocijas. Ir kai pasijausite geriau, galite pradėti. Tada iš maisto paimsite viską, ko jūsų organizmui reikia. Atsiminkite, kad turite to išmokti, jeigu norite būti sveiki visada, o ne tik dabar. Tiesiog taip yra ir reikia to mokytis. Kuo anksčiau išmoksite, tuo naudingiau bus jums patiems. Juk visada prevencija geriau už gydymąsį. Todėl ir savo įpročius keisti geriausia tada, kol organizmas dar lengvai susitvarko su ne visada tinkamais įpročiais.
Produktų derinimas – šis procesas yra susijęs su maisto virškinimu ir įsisąvinimu. Kiek esu išbandęs įvairių valgymo ir produktų derinimo schemų, ši, apie kurią rašysiu žemiau, man pasirodė priimtiniausia, lengviausiai įgyvendinama ir efektyviausia. Bandžiau maitintis įvairiai. Tiesiog valgiau taip, kaip įprasta – viskas kartu ir be jokio derinimo. Tai man nepatiko. Taip lengviausia persivalgyti ar suvalgyti tai, kas nėra kokybiška. Todėl šitos schemos atsisakiau gana seniai. Po to bandžiau maitintis visiškai atskirai. Vienas pavalgymas – vienas produktas. Buvo gana įdomu. Jaučiausi lengvas ir pakankamai energingas. Bet va tokia tai problemėlė. Tapau žmogumi, kuris gyveno ir valgė. Daug – nuo 6 iki 8 kartų per dieną. Tas man visai nepatiko. Juk yra įdomesnių užsiėmimų, negu tik valgymas. Tuo labiau, kad ir galimybių taip valgyti ne visada yra. Ir dar viena problemėlė. Kai jau taip valgiau kokius pusę metų, kartą teko pavalgyti taip, kaip anksčiau – be jokio derinimo. Galvojau, kad mirsiu. Juokauju. Bet virškinimas buvo sustojęs visiškai ir jausmas toks buvo. Po suvalgyto maisto mikso jaučiausi pilnas kaip nežinia kas. Todėl teko padaryti išvadas ir ieškoti kažko kito. Kažkokio tai optimalaus vidurkio. Ir jį radau. Skaitydamas knygą apie 5 Tibeto pratimus (o tai buvo prieš kokius penkis metus) radau autoriaus pasiūlytą variantą, kuris man pasirodė visiškai priimtinas. Jo laikausi po šiai dienai. Su savom modifikacijom, bet bendras principas išliko. Esmė yra tokia. Pradedate valgyti nuo daugiausiai drėgmės turinčio produkto ir užbaigiate sausiausiu. Tokiu būdu galite valgyti visą maistą vienu metu, tik ne maišydami, o iš eilės. Bet pojūčiai po tokio valgymo ženkliai geresni, nei po valgymo įprastai, maišant viską be jokios logikos. O ir maisto suvalgoma mažiau, ir atskirų produktų skonį lengviau suprasti. O tada ir svorį bei riebalų procentinį kiekį lengviau koreguoti. Ir gyvenimo džiaugsmas išlieka. Ką aš modifikavau? Vis dėlto pasilikau ir produktų derinimo schemą. Bet ne visą dieną, o tik vieną – du kartus. T.y., ryte aš valgau atskirai – tik angliavandeniai su riebalais (pvz. tik vaisiai arba košė su aliejumi ar sviestu). Per pietus – visko po truputį, bet pagal drėgnumo principą. Daržovės, košė, paukštiena arba žuvis (raudonos mėsos aš jau 10 metų kaip nevalgau, ir jaučiuosi visai gerai). Aišku, ir aliejus su daržovėm ir koše. O vakare kaip kada. Daržovės su žuvimi arba paukštiena. Duona su sviestu ar aliejumi. Kartais duona su kiaušiniais arba varške arba sūriu (pagal drėgnumo principą). Taip maitindamasis lengvai išlaikau svorį normos ribose – apie 7-10% riebalinio audinio, kas mane tenkina. Vasarą, kada karšta mažiau, žiemą, kada šalta, daugiau. Jėgų tikrai visada pakanka, darbingumas puikus, ištvermė pakankamai gera. Todėl ir jums drąsiai siūlau pabandyti. Arba įsiklausyti į savo organizmą ir surasrti sau optimalią versiją. Bet tik ne bet kaip. Tvarka turi būti visur. Ir maitinantis taip pat.
Ir paskutinis punktas – maisto kilmė. Ir į tai rekomenduočiau atsižvelgti. Mums tinkamiausias maistas yra iš mūsų regiono. Tokia tiesa. Lietuvoje augę produktai turi daugiausiai visko, ko reikia gyvenant mūsų platumose. O ir kokybė bei šviežumas lietuviškų produktų geresni. Ypač kai geriau paieškai, gali surasti tikrai pakankamai kokybiškų variantų. Kad ir ūkininkų turgeliuose. Bandžiau įvairius variantus. Kartais, aišku, tikrai skanu paragauti kokį egzotišką vaisių ar patiekalą. Bet tai turi būti kartais, o ne pastoviai. Kaip bebūtų, mūsų klimato sąlygos diktuoja savo sąlygas. Daug kas, aišku, priklauso ir nuo jūsų veiklos pobūdžio. Pvz., kada, užsiiminėdamas tik joga, bandžiau maitintis pagal jogos specialistų rekomenduojamus principus, buvo gana įdomi patirtis. Kol buvo šilta, viskas buvo gerai. Žiemą gi buvo šiek tiek šaltoka. Įdomiausia prasidėjo tada, kai manęs pardėjo netenkinti mano svoris, kuris nukrito iki 72 kg nuo 85 kg (mano ūgis 188cm). Tuo pat metu manęs pradėjo netenkinti ir mano jėgos. Buvo labai įdomu stebėti pokyčius. Užsiiminėdamas tik joga ir valgydamas mažai (man taip norėjosi) aš jaučiausi pakankamai gerai. Buvau ramus ir vidutiniškai energingas. T.y. pakako energijos ramiam gyvenimui, bet ne aktyviam sportui. O tai man nepatiko. Todėl prie jogos užsiėmimų papildomai pradėjau užsiiminėti ir jėgos pratimais, kurie vėliau buvo susisteminti ir galutinė schema buvo pavadinta DFKA treniruočių sistema. O ji – tie, kas užsiiminėja pagal ją, žino – yra pakankamai intensyvi. Ir kas atsitiko? Iš karto atsirado ženkliai didesnis poreikis valgyti. Ir organizmas pradėjo reikalauti kokybiškų produktų. Ir kiek aš bandžiau eksperimentuoti, praktika parodė, kad geriausi produktai, suteikiantys daugiausiai jėgų ir energijos, yra mūsų regiono. Štai toks nukrypimas nuo temos, bet užtat jis akivaizdžiai pademonstravo, kad maitinimosi įpročiai bei poreikiai priklauso ir nuo tam tikrų specifinių dalykų. Ir, kad negalima rinktis produktų ar dietos tik todėl, kad jie yra pasaulyje populiarūs ir pripažįstami sveikais. Turite surasti savo schemą pagal savo gyvenamąją vietą, darbo ir gyvenimo būdo pobūdį, galimybes bei poreikius. Apgalvokite tai ir pasirinkite tai, kas labiausiai juos atitinka ir kas tinka jums asmeniškai.
Tai tiek informacijos apie taisyklingos mitybos pagrindus, kas, mano nuomone, yra svarbu žinoti.
Paulius Velaikis
asmeninis treneris BFP specialistas sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas
